Boadicea The Victorious Madonna

Už lango tyliai krinta ruduo. Laša lietumi ir švytinčiais lapais, kuriuos po gatvę nešioja vėjas. Susisupu į over size paltą ir išeinu į rudenį.

Man jis gražus.

Net ir lyjant.

Dauguma paukščių jau pasipustė padus ir išskrido ten, kur šilčiau. O man nesinori kur šilčiau, nes čia irgi gera. Va, vaikštau parku ir smagiai spardau kaštonus. Gaila, neturiu šuns, jis dar smagiau juos gaudytų.

- Įsidėk vieną ar keletą kaštonų į kišenę, - netikėtai prisiartinusi sako žavi moteris, - Visata, pametėdama juos po kojomis, siunčia tau apsaugą, - priduria.

Nužvelgiu moterį. Ji atrodo brandi, bet jaunatviška. Apsirengusi labai stilingai, šiuolaikiškai, bet savyje turinti kažką tai tokio netradicinio, paslaptingai keisto, gundančio ir svaiginančio.

Pajuntu nežemišką trauką šiai moteriai.. Nors gal ne jai pačiai, bet kvapui, kuris ją gaubia. O taip, tikrai, tai jos aromatas neleidžia man tos moters paleisti iš akiračio.

- O tai kaip su tais kaštonais elgtis? - mėginu kiek įmanoma ilgiau šalia savęs užlaikyti praeivę, - kaip jie mane saugos?

- Įsidėk į kišenę, į rankinę, pametėk kelis automobilyje, - ramiai kalba ji, aplink skleisdama intriguojantį ramybės ir palaimos dvelksmą, - tik įsidėmėk, tinka tik tie kaštonai, kuriuos paspyrei netyčia.

Oi, aš juk tiek jų prispardžiau ir tyčia, ir netyčia, kaip dabar atsirinkti? Bet dabar ne kaštonai man galvoje, o kvapas, kuris lyg saulės bučinys gaubia šią paslaptingą damą. Užsimerkusi uodžiu orą ir mėginu spėti širdies natas bei pagrindinę šio užtaiso trijulę, pavergusią mano sielą.

- Šafranas, sambuko jazminas ir sandalmedis, - netikėtai sako moteris ir priduria, - dar rožinės pelargonijos ir karčiojo apelsinmedžio žiedai, pagardinti lašeliu romo ir juodaisiais pipirais.

- Kaip Jūs atspėjote apie ką aš galvoju? - klausiu mėgindama įspėti šio aromato vardą.

- Madonna, - toldama nusišypso nepažįstamoji.

Ak, Madonna, tikrai nuostabiausiai dieviškas aromatas. Dabar man tereikia tik jo ir netikėtai paspirtų kaštonų. Dieve, kaip man patinka ruduo...