Kajal Masa

Regis tik prasidėjo mokslo metai, dar juk kaip reikiant nespėjo įsibėgėti, o smegeninė jau plyšta nuo tų visų tvarkaraščių, pratybų, priemonių ir net atrodo visai ne mokslo priemonių.

Iki šiol nesuprantu kam pirmokei gulsčiukas, o ketvirtokui triko…

Hmmm, o gal atvirkščiai? Kai turi porą vaikų ir vienu ypu gauni didžiulį informacinį srautą, susigaudyt mokyklinėse reikalavimų peripetijose tampa juodai sudėtinga…

Patikėkite, galva visiškai neverda ir su mielu noru vakare įkalčiau gero šampano taurę.

Ir dar taurę.

Na, ir dar vieną, kad jau taip tikrai iš dūšios…

Betgi negaliu – ryte vėl viskas iš pradžių, namai dūzgia lyg bičių avilys: mam, nepamiršk tą, mam, o man aną… o kur mano pratybų pirma dalis, o mes šiandien gaminsim ir man reikia atsinešti miltų, dešimt kiaušinių ir vieną obuolį…nors ne, ne miltų, o cukraus pudros ir.. atrodo dešimt obuolių ir vieną kiaušinį???

Šakės.. nebegaliu. Kur mano šampanasssss?

Ir čia it Angelas iš dangaus nusileidžia mano brangusis. Jis švelniai apkabina liemenį ir įsikniaubęs į kaklą karšta oro srove išpučia padėką už nuostabiausius pasaulyje vaikus, kurie kasdien tampa vis didesni ir didesni.

O tada.. Jūs nepatikėsite.. tada jis ištiesia nerealaus smaragdo spalvos buteliuką, kupiną dieviško nektaro ir svaigiai bučiuodamas į lūpas apipila jo aromatu.

Kajal Masa taurė svaiginančiai gundančiu verpetu įsupa mane į imbiero, bergamočių, žibuoklių ir gintarinio kedro atlasą.

Apgirstu nuo vandens natų, kardamono, vetiverijų, vanilės ir gvajako medienos kuždesių, virpinančių iki pirštų galiukų.

Tebūnie Masa, arabiško deimanto skaidrumo taurė, pilna svaigulio, atsipalaidavimo ir paleistų plaukų būsenos, po kurios rytais nekankina pagirios, bet norisi vėl ir vėl pakartoti...

Beje, šia taure mėgaujamės dviese. Mano brangusis puikiai žinojo ką padovanoti.