Tiziana Terenzi Andromeda

Sveika, Andromeda,

Nesistebėk, rašau tau, nors tu manęs ir nepažįsti. O nerašyti negaliu, nes tavo kvapas išvedė mane iš proto. Taip, nuo tos akimirkos, kai mes atsitiktinai prasilenkėme gatvėje, aš praradau ramybę, miegą, laiko pojūtį. Turbūt esi girdėjusi, kad mes, vyrai, iš tolo užuodžiame moterį. Moters kvapas mus pritraukia, vilioja ir gundo. Savo gyvenime esu užuodęs begalę moterų, dauguma iš jų buvo kalės. O, taip, kalės kvapas ypatingai aštrus, keliantis gaivališkas aistras ir geismą. Visą gyvenimą maniau, kad kitokių kvapų nelabai ir sutiksiu, kol mes neprasilenkėme gatvėje.

Tu kvepėjai ryto rasa ant ką tik pasirodžiusios žolės. Mano protą ir mintis apsvaiginai baltos vandens lelijos tyrumu ir nekaltybe. Taip, žinau, yra moterų, kurios moka apsimesti nekaltomis. Tavo nekaltumas tikras, neapsimestinis. Jis nunešė man stogą ir atėmė ramybę. Kaip apdujęs vaikštau gatvėmis ir ieškau tavo nekalto prisilietimo. Iš tolo žvelgiu į kiekvieną moterį, laukdamas kol ji priartės, kad užuosčiau tave. Iš milijono moterų tave atpažinsiu, todėl meldžiu – praeik gatve, kad mes ir vėl susitiktumėm. Dabar tavęs nebepaleisiu.

Tavo slaptas gerbėjas..

Tiziana Terenzi Andromeda – kvapas, kurio neįmanoma pamiršti…